- išmakliavoti
- ×išmakliavóti 1. intr. gudrumu, suktumu ką padaryti: Niekas taip neišmakliavõs, kaip jis Ppl. 2. refl. išsisukti iš bėdos: Sūnus moka išsimakliavóti, t. y. išsisukti iš bėdos J. Tik tik išsimakliavojau teisme – būč gavęs turmelės An. \ makliavoti; apmakliavoti; išmakliavoti; numakliavoti; sumakliavoti
Dictionary of the Lithuanian Language.